- reiškus
- réiškus, -i adj. (1), reiškùs, -ì (3)
1. ryškus, išraiškingas: Iš pradžių lyg stigo rankų gestų ir veido mimikos: tebuvo reiškios vienos akys Vaižg. Jis buvo mėlynom akim, labai reiškiom rš. Jos širdis žibėjo reiškiausia šviesa rš. | Reiškùs audeklas (nesumuštas muštuvais) Nj.
réišku n.: Jos akyse buvo reišku neapsakomas liūdnumas LzP.2. I, L197 suprantamas, lengvai suvokiamas, aiškus: Aprašymas tamstos geras, dailus, nuosakus ir réiškus A.Baran. Žemiaus bus padėta reiškèsnė žinia A.Baran. Skripka žmogaus balsu ir réiškiais žodžiais ėmus verkt ir rentaut visą aną istoriją A.Baran. Kuris visus daiktus žino…, kuriam ir reiškūs visi viduriai mano DK159.réiškiai adv. Q374, SD1202. Geriaus tylėt, ne ką neréiškiai kalbėt A.Baran. Viešpats … reiškiai teikės bylot DK4-5. Réiškiai tai mums įsakė šitokiais žodžiais A.Baran. Reiškiai pasirodė, kad jau išsipildė metas SE15. Jau tatai pokim (po akim) reiškiai regiu PK58.
Dictionary of the Lithuanian Language.